Seimo Pirmininkės Loretos Graužinienės kalba Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dienos iškilmingame minėjime

Gerbiamieji Lietuvos žmonės,

Jūsų Ekscelencijos Lietuvos Respublikos Prezidente,

Ministre Pirmininke, Prezidente Valdai Adamkau,

Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai,

gerbiamieji kolegos Lietuvos Respublikos Seimo ir Vyriausybės nariai,

šio iškilmingo minėjimo garbūs svečiai ir dalyviai!

1990 metų kovo 11-osios vakarą demokratiniuose rinkimuose išrinkti Tautos atstovai pasirašė dokumentą, pradėjusį naują mūsų Tautos ir valstybės raidos etapą. Po ilgų okupacijos dešimtmečių buvo atkurta mūsų valstybė. Tai suteikė galimybę Tautai pačiai spręsti savo gyvybinius klausimus.

Kviečiu tylos minute pagerbti visus už Lietuvos laisvę žuvusius didvyrius, į Amžinybę jau išėjusius Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarus. Taip pat visus, kurie ryžtingai kovojo už mūsų valstybės Nepriklausomybės atkūrimą, kurie nuoširdžiu kasdieniu savo darbu iki gyvenimo pabaigos tikėjo ir kūrė naują laisvą nepriklausomą Lietuvą.

Ačiū.

Per 26-erius valstybės kūrimo metus mes padarėme tikrai daug ir turime kuo didžiuotis. Lietuva grįžo į pasaulio valstybių bendriją kaip visateisė jos narė ir užima joje deramą vietą. Tokia mūsų valstybės sėkmė prieš pusšimtį metų atrodė kaip tolima ir graži svajonė.

Savąją valstybę atkūrėme tam, kad būtų sudarytos kuo geresnės sąlygos tiek visos Tautos, tiek kiekvieno individo raiškai. Tam, kad valstybė atliktų šią paskirtį, reikalinga stipri pilietinė visuomenė.

Šiuos metus Seimas paskelbė Vietos bendruomenių metais. Džiaugiuosi ir vertinu šią iniciatyvą. Matau jos didelę prasmę ir būtinybę. Žmonių būrimasis į bendruomenes pagal gyvenamąją vietą yra svarbi sąlyga stiprėti pilietinei visuomenei, kuri suprantama pirmiausia kaip piliečių gebėjimas jungtis į nuo valstybės nepriklausančias asociacijas ir aktyviai domėtis viešaisiais reikalais.

Veikdami bendruomenėje, žmonės sukuria tam tikrą socialinių santykių tinklą. Jis yra audžiamas iš narystės jausmo, bendro elgesio normų, kaimynystės ryšių, savanoriškos veiklos ir, svarbiausia, pasitikėjimo vieni kitais. Šis santykių tinklas sukuria vadinamąjį socialinį kapitalą – tam tikrus socialinius išteklius, kurie padeda žmogui spręsti tiek asmeninio, tiek bendruomenės gyvenimo problemas. Tokių galimybių žmonės neturėtų veikdami po vieną.

Lietuvoje šiuo metu veikia apie 1 800 vietos bendruomenių. Regėdami šią gražią mūsų piliečių veiklą, turime klausti, ar mes – valstybės politikai ir karjeros tarnautojai – darome viską, kas nuo mūsų priklauso, kad vietos bendruomenės taptų tikrąja pilietine jėga, galinčia atstovauti žmonių interesams ir padėti vietos savivaldos institucijoms spręsti kasdienes gyventojų problemas.

Vietos bendruomenių stiprybė įgyja naują reikšmę pasikeitus geopolitinei padėčiai, kai mūsų Rytų kaimynė Rusija ėmė laužyti tarptautinės politikos taisykles, kai į Europą plūsta šimtai tūkstančių karo pabėgėlių. Stipri bendruomenė kartu su vietos valdžia sudaro organizacinę struktūrą, galinčią padėti įveikti naujus iššūkius ir kartu didinti bendruomenės narių saugumo jausmą. Savo ruožtu aktyvi veikla bendruomenėje ugdo piliečių patriotiškumą.

Noriu tikėti, kad šie – Vietos bendruomenių – metai bus įsimintinas pilietiškumo postūmis visai Lietuvai.

Gerbiamieji! Laikotarpis po Kovo 11-osios – tai naujausioji mūsų Tautos ir valstybės istorija, kurią kūrėme mes patys – tiek visi drauge, tiek kiekvienas atskirai. Linkiu mums visiems ir toliau išlikti kūrybingiems kuriant mūsų visuomenės ir valstybės ateitį!

Sveikinu visus su gražia švente – su Kovo 11-ąja!

 

Parašykite komentarą