Susipažinti, kaip Lietuvoje reguliuojama didžiųjų kormoranų gausa, visuomenė kviečiama rytoj, balandžio 14 d., 13 val. į Juodkrantės kormoranų kolonijos apžvalgos aikštelę.
Ši tema, pasak Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vyriausiojo specialisto Laimučio Budrio, „įkaista“ kiekvieną pavasarį ir sukelia nemažai diskusijų. Daugiausia rūpesčių kelianti gausiausia šalyje Juodkrantės kormoranų kolonija jau tapo rimtu iššūkiu gamtosaugai. Dėl šių paukščių išmatų dešimtimis žūva pušys ir nyksta vertingoji Juodkrantės sengirė. Pernai šią koloniją sudarė apie 3,8 tūkst. didžiųjų kormoranų porų.
Į visuomenę dominančius klausimus apie kormoranų gausos reguliavimą rytoj Juodkrantės kolonijoje atsakys Aplinkos ministerijos, Kuršių nerijos nacionalinio parko, šio parko miškus prižiūrinčios Kretingos miškų urėdijos, Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento ir biologinės įvairovės asociacijos „Gamtos namai“ atstovai. Ši asociacija, laimėjusi ministerijos skelbtą konkursą, ir vykdo konkrečias priemones kormoranų gausai reguliuoti.
Šiemet darbai buvo pradėti, vos tik paukščiai grįžo į perimvietes, ir dabar – pats jų įkarštis. Pirmiausia specialiomis šviesos ir garso petardomis kormoranai yra nubaidomi, kad nesuktų naujų lizdų sengirėje. Kitas žingsnis – vadinamasis dėčių šaldymas, kai, sudėjus kiaušinius, paukščiai nuo jų baidomi. Atšaldytus kiaušinius kormoranai toliau perina ir todėl nepalieka kolonijos, nesikrausto kitur ir nekrauna naujų dėčių. Kadangi jaunikliai neišsiperi, tai ir kormoranų skaičius nedidėja.
Patirtis rodo, kad šis būdas yra veiksmingas. Pavyzdžiui, pernai dėl gamtinių sąlygų ir biurokratinių trikdžių Juodkrantėje laiku nebuvo pritaikytos kormoranų gausos reguliavimo priemonės, todėl jie sengirėje susuko apie 200 naujų lizdų ir „okupavo“ dar dalį jos teritorijos. Ligi tol toks reiškinys čia buvo fiksuotas tik 2007 m., kai šalyje apskritai buvo pradėta reguliuoti kormoranų gausa, ir 2011-aisiais. Visais kitais metais gausos reguliavimo priemonės padėjo sustabdyti kolonijos plitimą į sengirę.
Po Juodkrantės antroji pagal gausą kolonija, kur peri didieji kormoranai, – Briedžių saloje Rusnėje. Joje pernai gyveno 455 poros. Kitos kolonijos gerokai mažesnės. Tai „Garnių salos“ kolonija prie Elektrėnų marių, Prienų – ties Naudžiūnų kaimu (Birštono saviv.), Lukšto ežero – prie Stelmužės kaimo (Zarasų r.) ir dvi kolonijos prie Drūkšių ežero (Ignalinos r.).
Didieji kormoranai Lietuvoje per metus gyvena 7-8 mėnesius. Jų gausai reguliuoti skirtos priemonės taikomos, kaip numato Didžiojo kormorano populiacijos gausos reguliavimo planas, jeigu kolonijoje peri daugiau kaip šimtas porų. Jas taikant privalu užtikrinti, kad kolonija nebūtų sunaikinta ir nepersikeltų į kitą vietą, taip pat apsaugoti kolonijos kaimynystėje perinčius retuosius paukščius – pilkuosius ir didžiuosius baltuosius garnius, jūrinius erelius, karvelius uldukus ir kt.