Gerbiamieji konferencijos dalyviai!
Prieš dvidešimt penkerius metus vasaros pabaiga ir ruduo buvo vienas džiaugsmingiausių laikotarpių mūsų šalies istorijoje. Po nepavykusio pučo Maskvoje pasaulio valstybės kone lenktyniaudamos tarpusavyje skubėjo atkurti arba užmegzti diplomatinius santykius su Lietuva.
Tačiau visi suprantame, kad atkurtos Lietuvos valstybės tarptautinis pripažinimas nebuvo atsitiktinis. Dvidešimtajame amžiuje jau buvome atkūrę savo valstybę ir jos netekę. Nuoširdi mūsų pagarba ir dėkingumas Lietuvos diplomatams, kurie pusę šimtmečio dirbo išeivijoje ir nenuilsdamì kėlė savo Tėvynės okupacijos klausimą. Savo kantriu ir pasiaukojamu darbu jie saugojo Lietuvos valstybės vardą ir užtikrino jos diplomatinio atstovavimo tęstinumą.
Kartu esame labai dėkingi toms Vakarų valstybėms, kurios visą sovietmetį laikėsi Lietuvos įstojimo į Sovietų Sąjungą nepripažinìmo politikos, kurios saugojo Lietuvos aukso atsargas ir neatidavė mūsų diplomatinių atstovybių pastatų sovietų diplomatams.
Po 1990 metų kovo 11-osios, kai demokratiniuose rinkimuose išrinkti Tautos atstovai atkūrė mūsų valstybę, Lietuvos tarptautinis pripažinimas ir diplomatinių santykių atnaujinimas tapo vienu iš svarbiausių jaunų mūsų politikų darbų. Tačiau aplinkybės šiam darbui nebuvo palankios. Šalyje buvo okupacinė kariuomenė, sunku buvo kontroliuoti valstybės sienas, reikėjo įveikti Maskvos paskelbtą ekonominę blokadą ir nuolat skleidžiamą dezinformaciją apie mus.
Šiandien galime drąsiai teigti, kad to meto mūsų politikai ir valdininkai puikiai išnaudojo visas tada atsivėrusias galimybes. Tai pasakytina tiek apie visą Aukščiausiąją Tarybą, vadovaujamą profesoriaus Vytauto Landsbergio, tiek apie jos Užsienio reikalų komisiją, tiek apie žmones, dirbusius atkuriant Užsienio reikalų ministeriją ir diplomatinę tarnybą. Daugelis šių žmonių yra šioje salėje, todėl aš, kaip jaunesnės kartos politikė, sakau Jums nuoširdų ačiū.
Kartu mes visi esame dėkingi visiems tuo metu Vilniuje besikūrusių užsienio šalių diplomatinių atstovybių darbuotojams, kurie geranoriškai padėjo stiprėti jaunai mūsų diplomatinei tarnybai.
Gerbiamieji! Dvidešimt penkeri metai yra daug žmogaus gyvenime, tačiau visiškai mažai valstybės istorijoje. Per šį laikotarpį Lietuva sustiprėjo, tačiau ateitis kelia naujus iššūkius tiek mūsų valstybei, tiek jos diplomatinei tarnybai. Visi suprantame, kad iškovotą laisvę ir vertybes reikia ginti nuolat. Šiandien kaip niekad reikalingas Europos Sąjungos valstybių solidarumas naujiems iššūkiams atremti. Kylant naujiems iššūkiams, svarbu išlaikyti paramą Ukrainai ir kitoms Rytų partnerystės šalims. Jungtinės Karalystės piliečių sprendimas skatina poreikį permąstyti Europos Sąjungos tolesnę raidą, pasaulyje daugėja jėgų, norinčių griauti nusistovėjusią tarptautinę tvarką. Privalome toliau ginti Lietuvos laisvę, Europos vertybes ir stengtis, kad mūsų balsas būtų išgirstas.
Linkiu šios konferencijos dalyviams turiningų prisiminimų ir naujų tiek praeities, tiek ateities įžvalgų!