Kas kelerius metus Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras drauge su programa „Sveikatiada“ atlieka 6–7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimą. Jo tikslas – išsiaiškinti ir įvertinti mokinių mitybos įpročius, fizinio aktyvumo įgūdžius ir mokinių nuomonę bei žinias apie šias dvi svarbias sritis.
Lapkričio 8 dieną Europoje minima sveikos mitybos diena ir ji yra puiki proga atidžiau pažvelgti į tai, ką valgo mūsų vaikai ir kiek jie juda.
„Mitybos klausimas labai svarbus. Ir Lietuvoje, ir kitose Europos šalyse ši diena minima vis aktyviau. Mes norime daugiau dėmesio skirti vaikų mitybai ir fiziniam aktyvumui“, – kalba „Sveikatiados“ programos vadovė Margarita Čėglytė.
Mėgsta saldžiau
Taigi, kokios svarbiausios šių metų tyrimo įžvalgos?
Tik 62,5% apklaustųjų mokinių nurodė kasdien valgantys pusryčius. Dažniausias ryto maistas – arbata ir sausi pusryčiai.
Užkandžiams mokiniai dažniausiai rinkosi vaisius (63% visų tyrimo dalyvių) arba bandeles (49,4%). Daugiau nei kas trečias atsakė, kad užkandžiams renkasi saldumynus ir kas trečias – bulvių traškučius.
Mokiniai valgo mažiau daržovių ir mieliau renkasi vaisius. Nors 73,7% mokinių manė, kad daržoves reikia valgyti kasdien, tik 64,4% jas valgė reguliariai. 78% moksleivių pasakė, kad vaisius valgo kasdien, nors tik 59,7% vaikų nurodė, kad juos reikia valgyti kasdien. Vaisių nevalgo tik pavieniai mokiniai.
„Vaikai yra vaikai – dauguma jų smaguriai. Tad natūralu, kad mieliau valgo saldžią kriaušę, nors žino, kad kopūstas sveikiau“, – šypsosi M. Čėglytė.
Kad kiekvieną dieną reikia valgyti saldumynus pasakė labai nedaug mokinių – tik 4,2%. Tačiau kas antras mokinys (51,7%) nurodė, kad realioje savo mityboje saldumynus valgo kasdien ar net kelis kartus per dieną.
Tik 57,6% mokinių mano, kad jie gerai ir pakankamai maitinasi, kad augtų sveiki ir būtų gerai fiziškai išsivystę. Beveik kas dešimtas (11,2%) nurodė, kad maitinasi nepakankamai, o beveik trečdalis nežino ar jie tinkamai ir gerai maitinasi.
Supranta naudą
Didžioji dauguma (97%) apklausos dalyvių mokykloje turi dvi kūno kultūros pamokas per savaitę, tačiau kad jos patinka, nurodė 67,4% mokinių, nepatinka – 11,8%, o atsakymą „nežinau“ pasirinko 20,8% apklaustųjų.
Į klausimą „Kam reikalingos kūno kultūros pamokos?“ ankstesniuose tyrimuose vaikai daugiausiai atsakydavo, kad jos labiausiai reikalingos sveikatai stiprinti, o šių metų tyrimas parodė, kad 46,3% vaikų mano, kad kūno kultūros pamokos ne tik stiprina sveikatą, bet didina darbingumą ir turi įtakos mažinant protinį nuovargį.
„Džiugina faktas, kad vaikai turi platesnį supratimą apie kūno kultūros pamokas, nei ankstesniais metais. Supranta, kad fizinis krūvis reikalingas ne tik kūnui stiprinti, bet drauge gali padidinti darbingumą, sumažinti nuovargį, tad ir mokymosi rezultatai gali būti geresni“, – komentuoja M. Čėglytė.
Palyginti su ankstesnių metų tyrimais, šiemet mažiau moksleivių mano, kad jie yra pakankamai fiziškai aktyvūs. Moksleiviams sudėtinga patiems įvertinti savo fizinį krūvį. Tik 52,9% apklaustų mokinių mano, kad jie pakankamai fiziškai aktyvūs; 15,5% atsakė, kad jie taip nemano, o trečdalis (31,5%) atsakė, kad nežino.
Tyrimas atliktas 2016 m. pavasarį. Iš viso išanalizuotos 1 177 anketos.