Mažos įmonės etalonas
Naujų mokslų tuomet nusipelnęs 58-erių statybos inžinierius A. Minkevičius važiavo semtis į Čekiją, kur mėnesį dirbo, kaip pats sako, juodadarbiu, nes negalėjo apvilti savo verslo partnerių.
„Grinduva“ darbuotis pradėjo turėdama 3 darbininkus, čekai atsiuntė įrangą, alytiškiai išsinuomojo patalpas. Pirmuoju objektu tapo – Marijampolės cukraus fabrikas, o kad neužteko trijų darbininkų, atvažiavo dar du čekai. A. Minkevičiui prisiėjo būti „trijuose asmenyse“: direktoriumi, meistru ir pagalbiniu darbininku.
„Sutapimas – 1935 metais šį fabriką pastatė būtent čekai“, – dalijasi A. Minkevičius.
Įmonė aukštyn kopė žingsnis po žingsnio. Tai buvo ne tik naujų objektų paieškos, bet ir santykių su užsakovais mezgimas ir palaikymas, darbuotojų paieška ir apmokymas, darbo kultūros, kuri tapo viena iš sėkmės sudėtinių dalių, kūrimas ir įtvirtinimas.
Konkurencija grindų rinkoje didėjo – „Grinduva“ pasirinko konkurentus nugalėti mažesnėmis kainomis ir tai pasiteisino: po trijų veiklos metų peržengta 1,5 mln. litų apyvarta, įmonė ir jos žmonės tvirtai atsistojo ant gero pagrindo, įsikūrė nuosavoje bazėje. Žmonės atsilygino lojalumu: pusė darbuotojų įmonėje dirba 10–20 metų. Vienas iš tokių – direktoriaus pavaduotojas Liudas Stonys, įmonėje dirbantis 17 metų. „Atėjau į „Grinduvą“ 2000-siais ir negalvoju išeiti kitur, nes kolektyvas – kaip šeima, tai nieko nesinori keisti“, – sako jis.
Antanas Minkevičius pamatė, kad ir maža įmonė gali būti etalonu – tokią jis ir kūrė, puoselėjo, priešindamasis akcininkų siekiui plėstis, kurti filialus.
Verslo atramos
Įmonės vadovas visada laikėsi nuostatos, kad po saule visiems turi užtekti vietos. Net konkurencinėje kovoje jis surasdavo taikių sprendimų. Konkuruojant dėl vieno iš objektų, A. Minkevičius užsakovui pasiūlė dalį grindų duoti įrengti „Grinduvai“, dalį – kitai bendrovei, tegu lemia kokybė, tada be ginčo bus aišku, ką samdyti. „Grinduvos“ vyrai nustelbė konkurentus ir tai jiems atvėrė dar daugiau galimybių gauti užsakymų.
„Visada vertinu užsakovo pinigus, todėl dažnai pasiūlau: padarysime pavyzdį ir žiūrėkite patys, ar patinka. Savininkas nori pinigus išleisti naudingai“, – sako A. Minkevičius.
Išbandyti krize
Atėjus pasaulinei ekonominei krizei, vienai po kitos bankrutuojant įmonėms, „Grinduva“ atsidūrė grėsmės akivaizdoje: kaip išgyventi ir išsaugoti geriausius specialistus, prasidėjus emigracijai. Kitų įmonių bankrotai „Grinduvai“ atnešė 1,6 mln. litų nuostolių.
„Tačiau mums pavyko išgyventi ir išsaugoti pagrindinius specialistus, nes buvome uždirbę „lašinukų“, kurie ir padėjo išlikti nuožmioje ekonominėje kovoje. Krizė išmokė, kaip elgtis su užsakovais, rangovais, nes išmokome: partneris nežinomas – be avanso nedirbame“, – prisimena A. Minkevičius.
Siekdami kokybės, vertindami užsakovų pinigus, ieškojo būdų tapti geriausiais. Pradėjo bendradarbiauti su VGTU, KTU, siuntė darbuotojus mokytis į Čekiją, Vokietiją, Angliją, lankė pasaulines statybos parodas. Tai pasiteisino. Jei 1997 metais įmonė įvykdė darbų už 0,2 mln. eurų, tai 2014-siais – jau už 4,2 mln. eurų – augimas buvo didesnis negu 20 kartų. Per 20 metų „Grinduva“ atliko statybos darbų už daugmaž 100 mln. eurų, pasiekdama vieno darbininko išdirbį iki 20 tūkst. eurų per mėnesį.
„Mūsų mobili įmonė „ant ratų“ gali per pamainą pakloti iki 1500 kv. metrų grindų, tad per 20 metų įrengėme virš 2 mln. kv. metrų grindų, – sako A. Minkevičius. – Mūsų įmonė tvirtai užėmė nišą grindų įrengimo versle ir jau 10 metų nominuojama kaip „Sėkmingai dirbanti maža statybos įmonė“.
Negali nieko nedaryti
Šiuo metu „Grinduvai“ vadovauja A. Minkevičiaus anūkas Tomas Vailionis, o jis pats liko bendrovės konsultantu. A. Minkevičius sako neretai išgirstantis klausimą, kodėl jis vis dar dirba, juk be jo „firma nesugrius“.
„Aš negaliu nieko nedaryti. Žmogus gyvena žemėje ne vien sau“, – sako A. Minkevičius, žmogus, kuris sukūrė mažos įmonės „ant ratų“ etaloną, kuris sukūrė šeimos įmone vadinamą bendrovę, kurioje pusė darbuotojų joje dirba 10–20 metų. To jis pasiekė vadovaudamas širdimi ir savo galva.
„Grinduva“ nusipelnė savo vardo gatvės
Dalyvaudamas iškilmingame bendros Lietuvos ir Čekijos įmonės „Grinduva“ 20-mečio minėjimo renginyje, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas Dalius Gedvilas pažymėjo, kad bendrovė per savo veiklos metus tiek sumokėjo mokesčių, kad už juos galėtų nusitiesti naują gatvę.
Tad Alytaus miesto taryba, dėkodama bendrovei, bent jau gatvę, kurioje įsikūrusi bendrovė, galėtų pavadinti „Grinduvos“ vardu.
Kalbėdamas šventiniame renginyje prezidentas išskyrė bendrovės „Grinduva“ dėmesį savo darbuotojams, tai rodo gausus būrys žmonių, bendrovėje dirbančių iki 20 metų, pažymėjo įmonės socialinę atsakomybę.
„Rajonui didelė paspirtis turėti tokią įmonę, kokia yra „Grinduva“, – sakė Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas D. Gedvilas.
SKAIČIAI
• Didžiausi objektai, kuriuose dirbo: intermodalinis terminalas Vaidotuose – 40 tūkst. kv. m, UAB „Rivona“ sandėliai Kėdainiuose – 27 tūkst. kv. m, urmo bazė Kaune – 26 tūkst. kv. m, įvairios paskirties prekybos parduotuvės – 35 tūkst. kv. m , parkingai – apie 60 tūkst. kv. metrų.
• Direktorius per 20 metų pravažiavo 1 mln. km, o vyrai paklojo apie 2 mln. kv. m grindų.
• Didžiausias per pamainą suklotas betono kiekis – 300 kub. m x 2,5 t = 750 tonų. Dirbo 6 vyrai. Išeina vienam – 125 tonos. Jėga!
ISTORIJOS
• Turkas, Maklaudas, Šiuša, Musėtas, Mama, Karmoranas, Greitaeigis, Kamazas ir kt. Kiekvienas įmonės darbuotojas turi savo pravardę.
• Vyrai bandė naują 90 mm skersmens glaistyklę. Po 4 valandų darbo ji užgeso. Skambina ir klausia: „Ką daryti, direktoriau, betonas kietėja?“ Atsakymas: „Įpilti tepalo, tik ne į betoną, o į karterį (japoniškas variklis)“.
• Saltoniškių ligoninės 9-ojo aukšto korpuse pumpuojamas cementinis skiedinys įstrigo žarnoje. Ką daryti? Rado sprendimą: į talpą, kurioje maišomas skiedinys, įpylė vieną kamštelį indų ploviklio ir išsprendė klausimą.
• Kaune darbininkai kas 2 metrus pjaustė grindų deformacines siūles. Užsakovo atstovas nustebo: „Kam pjaustote gražias grindis?“ Atsakymas: „Mums liepė mūsų direktorius pjaustyti, – jei nesumokėsite pinigų, išsinešim grindis plokštėmis“.
• Nors „Grinduvos“ vyrų atlyginimai gana aukšti, bet rytais sutikę buhalterę, nesulaiko liežuvių: „Labas rytas, „mama“, ar bus pinigų ant duonos?“
• Per Statybininkų dienos šventę grindų klojėjas pravarde Čečėnas pagavo 76 žuvis.
• Vienas studentas atliko praktiką „Grinduvoje“, tikėdamasis po studijų čia ir dirbti. Darbo dienos metu buvo maža pertrauka, nes vėlavo betono „kriaušė“. Atvežus betoną, vyrai kibo į darbą, o praktikantas liko miegoti. Vyrai nusprendė paeksperimentuoti ir nežadinti. Pusę valandos išmiegojęs praktikantas pramiegojo būsimą darbą.
• 10 metų nuo veiklos pradžios „Grinduva“ nuomojo patalpas: 6 kv. m buitines ir 16 kv. m gamybines. 2008 m. persikėlė į nuosavas naujas patalpas: 70 kv. m buitinės, 320 kv. m gamybines – tai 17 kartų daugiau nei turėjo.
• Komandiruotės metu vienas darbuotojas išsiėmė žmonos įdėtus pietus, – be kito maisto lauknešėlyje buvo ir tortas. Nustebusiems kolegoms šis paaiškino: „Kaip tu žmonai, taip ir žmona tau“.
• Vienas užsakovas klausia darbininkų: „ Kiek metų laikys grindys?“ Atsakymas: „Jūsų gyvenimui užteks“. Užsakovas tęsia: „Bet aš gyvensiu šimtą metų“. Atsakymas: „Mes dar kartą atvažiuosime“.
• Vienas darbininkas klausia direktoriaus: „Kodėl mano atlyginimas mažesnis už kitų?“ Direktorius atsako: „Tavęs savaitę nemačiau darbe“. Darbininkas ginasi: „Direktoriaus, aš dirbau naktinėje pamainoje“. Atsakymas: „Kas tave paskyrė dirbti naktinėje pamainoje, tegul tas ir moka“.
Bendrovės „Grinduva“ nuotr.