Lietuvoje nuolatos kritikuojami mažas algas mokantys verslininkai. Tačiau kiek reikšmės viešuosiuose pirkimuose valstybė skiria ekonominiam projektų naudingumui, ar įvertina įmonių – konkursų dalyvių socialinę atsakomybę, jų mokamus atlyginimus darbuotojams ? Deja, pagrindinis kriterijus vis dar yra maža kaina – ir kuo mažesnė, tuo geriau, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) susitikime su Tvarkos ir teisingumo frakcijos nariais Seime sakė konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus.
„Politikai nuolat spaudžia verslininkus mokėti didesnius atlyginimus darbuotojams. Tačiau pati valstybė, kasmet išleisdama daugiau nei 4 mlrd. eurų viešojo sektoriaus pirkimams, yra nustačiusi pagrindinį konkursinių pasiūlymo vertinimo kriterijų – mažiausią kainą. Taip įmonėms daromas nuolatinis spaudimas mažinti sąnaudas, kurių tarpe viena didžiausių yra darbuotojų atlyginimai. Tai ir sudaro mažų algų politikos pagrindą. Suprantama, kad dėl to nukenčia darbuotojai“, – teigia V. Sutkus.
Pasak jo, šios problemos natūraliai persikelia ir į komercinę sferą – čia taip pat ima dominuoti mažiausių kaštų ir mažų atlyginimų logika, dėl kurios kenčia darbuotojai.
„LVK jau seniau siūlo aiškų planą: Viešųjų pirkimų įstatymas turi numatyti būtinybę deklaruoti pagal projektą dirbančių darbuotojų atlyginimą. Jeigu darbo užmokestis būtų gerokai mažesnis nei vidutinis tos šakos atlyginimas, turėtų būti galimybė tokį pasiūlymą atmesti. Taip vyriausybė galėtų efektyviau surinkti mokesčius ir skatinti sąžiningų atlyginimų mokėjimą“, – įsitikinęs V. Sutkus
Susitikimo metu taip pat kalbėta apie Akcinių bendrovių įstatymą, kuriame numatoma, jog smulkus akcininkas gali blokuoti valdybos sprendimus, stabdyti investicijas ar reikalauti eksperto valdybos sprendimams vykdyti.
„Tokiomis aplinkybėmis, priešiškos valstybės gali įsigyti kelias didelių įmonių akcijas ir trukdydamos įmonių veiklai šį klausimą paversti jau nebe komercine, bet nacionalinio saugumo problema“, – atkreipia dėmesį LVK prezidentas.