Spalio 31 d. buvo pasirašyta itin reikšmingo Lietuvai projekto „Didelio naudingumo kogeneracijos pajėgumų, naudojančių atsinaujinančius energijos išteklius, sukūrimas Vilniaus mieste“ dvišalė sutartis tarp Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) ir UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“. Bendra projekto vertė – daugiau nei 209 mln. Eur. Projektas bus finansuojamas Europos investicinio banko (EIB), pareiškėjo bei Europos Sąjungos fondų lėšomis. Iš Europos Sąjungos Sanglaudos fondo į šį projektą yra investuojama 90 mln. Eur.
Pagrindinis projekto tikslas – didinti energijos gamybą didelio efektyvumo kogeneracijos proceso metu, energijos gamybai panaudojant atsinaujinančius energinius išteklius.
„Vilniaus kogeneracinės jėgainės atsiradimas – ypatingas projektas, turintis strateginę reikšmę Lietuvos ekonomikai. Tokia jėgainė miestui ir šaliai reiškia stiprėjančią energetinę nepriklausomybę ir pigesnę šilumą. Išvada – sėkmingai įgyvendintas projektas atneštų neabejotinai apčiuopiamos ekonominės naudos Lietuvos gyventojams“ – sako LVPA direktorius Aurimas Pautienius.
„Tai svarbus žingsnis Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekte. Jis užtikrina, kad jėgainės įrenginių statybos bus finansuojamos palankiausiomis sąlygomis. Tad pigesnės šilumos naudą vilniečiai galės pajausti jau 2019 metų šildymo sezone“, – teigia Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Saulius Barauskas.
Vilniuje sunaudojama apie trečdalį visos centralizuotai tiekiamos šilumos Lietuvoje, tačiau atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) dalis šilumos gamybos kuro balanse 2014 m. siekė 32 proc., t. y. AEI dalis kuro balanse yra nepakankama bei dauguma įrenginių yra suprojektuoti gaminti tik šiluminę energiją.
Projekto įgyvendinimo metu planuojama pastatyti biokurą naudojančią didelio efektyvumo kogeneracinę jėgainę. Jėgainės nominali šiluminė galia būtų ne mažesnė 158 MW, o elektrinė galia – 70 MW. Numatyta, kad jėgainė naudos biokurą, daugiausiai medienos skiedras, kurio bendras kiekis bus apie 400 000 tonų per metus. Biokuro kogeneracinę jėgainę sudarys du biokuru kūrenami verdančio sluoksnio garo katilai, garo turbina su elektros generatoriumi ir dvi išmetamųjų dūmų valymo sistemos, dūmų kondensacinis ekonomaizeris, biokuro ruošos ir saugojimo bei kita būtinoji infrastruktūra.
Įgyvendinus projektą, planuojamas bendras metinį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio ir šilumos kainų mažėjimas.
