Toks klausimas kilo po Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) priimto sprendimo byloje dėl atitinkamo vienodo ūgio kriterijaus nustatymo į profesinio mokymo įstaigą priimamiems vyrams ir moterims.
ESTT nurodė, jog visiškai vienodo minimalaus ūgio kriterijus asmenims, stojantiems į policijos mokyklą, gali sukurti netiesioginę diskriminaciją, kadangi moterų vidutinis ūgis yra mažesnis negu vyrų. Dėl to joms daromas labiau nepalankus poveikis, palyginti su vyrais, ir todėl toks reikalavimas yra neteisėtas.
Advokatų profesinės bendrijos „TRINITI LT“ asocijuota partnerė Giedrė Čiuladienė primena, kad tiek Europos Sąjungos, tiek Lietuvos teisės aktai draudžia vyrams ir moterims taikyti skirtingus reikalavimus juos priimant į darbą, perkeliant į aukštesnes pareigas, priimant į profesinio mokymo įstaigas, aukštąsias mokyklas, keliant kvalifikaciją, ugdant profesinius įgūdžius ir suteikiant praktinio darbo patirties, mokant darbo užmokestį, o taip pat ir atleidžiant iš darbo.
Taip pat skelbimuose priimti į darbą, valstybės tarnybą arba mokytis draudžiama nurodyti reikalavimus, suteikiančius pirmenybę vienai iš lyčių, kadangi priešingu atveju galima užsitraukti Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos nemalonę.
Naujasis Darbo kodeksas taip pat orientuotas į vienodo požiūrio skatinimą – įtvirtina pareigą darbdaviui, kurio vidutinis darbuotojų skaičius yra daugiau kaip 50, pasirengti lygių galimybių politikos įgyvendinimo ir vykdymo priežiūros principų įgyvendinimo priemones.
Galiojant pakankamai griežtiems reikalavimams, „TRINITI LT“ asocijuota partnerė Giedrė Čiuladienė pataria, kaip nepasiklysti lygių galimybių reikalavimuose ir kaip nepadėti pamato diskriminacijai, norint suteikti vienodas sąlygas vyrams ir moterims.
Visų pirma, kaip ir reikalaujama, turėtų būti nustatomi vienodi kriterijai bei suteikiamos visiškai vienodos galimybės dirbti tam tikrą darbą, gauti tokį patį atlyginimą už vienodą darbą, kuris atitiktų kompetenciją ir kvalifikaciją, taip pat ir būti paaukštintam.
„Reikėtų ne tik teoriškai, bet ir praktiškai siekti to, kad viena iš lyčių nebūtų nepelnytai prasčiau vertinama arba jai nebūtų sudaromos mažiau palankios sąlygos, lyginant su kita lytimi“, – sako Giedrė Čiuladienė.
Tuo pačiu reikėtų pagalvoti, ar tam tikri reikalavimai, iš pažiūros neutralūs ir visiškai vienodi visiems darbuotojams ir darbuotojoms, iš tiesų nėra diskriminacinio pobūdžio – t. y. ar formaliai vienodi kriterijai nedaro nepalankaus poveikio didesniam vienos lyties asmenų skaičiui, negu kitos, ar tokių reikalavimų nėra sunkiau laikytis vienai lyčiai negu kitai.
„Tokiu atveju, jeigu nustatomi vienodi kriterijai gali sukurti diskriminaciją, būtina atsižvelgti į tai, ar jie yra tinkami ir būtini įgyvendinant tikslą“, – sako Giedrė Čiuladienė.