Apie kalbų mokymą XXI amžiuje – lingvistų suburtoje diskusijoje

Ketvirtadienį, birželio 7 d.,  Vyriausybės Didžiojoje salėje vyko tarptautinė  konferencija „Kalbų mokymas ir mokymasis XXI amžiuje: lingvistiniai, edukologiniai ir kultūriniai aspektai“.

Dvi dienas vyksianti konferencija subūrė kalbų politikos formuotojus, kalbų dėstymo specialistus ir tyrėjus diskusijai apie kalbų mokymo XXI amžiuje misiją ir mokymo kokybės bei efektyvumo reikšmę, analizavo kalbų mokymo(si), kaip priemonės, galinčios pagerinti demokratinio pilietiškumo, socialinio teisingumo, tarpkultūrinio dialogo raidą daugiakultūrinėje aplinkoje, tikslus, poreikius ir perspektyvas.

„Kalba yra labai stiprus ginklas, ji veikia mūsų mąstymą – gali jį arba išplėsti, arba riboti. Mokykloje kai kuriems vaikams blogai sekasi ne dėl to, kad jie nesupranta dalyko, bet dėl to, kad jų skaitymo kompetencija nėra pakankamai išvystyta. Todėl mokytojų gebėjimas išmokyti kalbos yra kertinis ir aš neabejoju, kad ši konferencija padės jums atrasti galimus kelius tai daryti“, – sveikindama konferencijos dalyvius sakė Premjero patarėja švietimo, mokslo ir kultūros klausimais Unė Kaunaitė.

Renginyje specialistai pasidalino informacija, įvairių šalių kalbų pedagogų rengimo ir jų kompetencijų tobulinimo patirtimi, padėsiančia geriau suprasti naujosios kartos studentų mokymo/si ypatumus, skleidė Lietuvos kalbų pedagogų gerąją kalbų mokymo patirtį mokant įvairių lygių ir įvairių amžiaus grupių žmones.

„Ši tarptautinė konferencija labai svarbi Lietuvai, nes Lietuvos kalbų pedagogų asociacija, būdama Tarptautinės Kalbų pedagogų asociacijų Federacijos nare, turi unikalią galimybę pristatyti savo gerąją patirtį kalbų mokymo(si) srityje daugeliui pasaulio šalių,  susipažinti su kitų šalių pasiekimais, naujovėmis, iššūkiais formuojant kalbų politiką, diegiant naujausias technologijas kalbų mokyme, vykdant mokslinius tyrimus, siekiant geresnės kalbų mokymo(si) kokybės“, – sakė Lietuvos kalbų pedagogų asociacijos garbės prezidentė, FIPLV Baltijos Baltijos ir Šiaurės šalių regiono sekretorė Eglė Šleinotienė.

Pranešimus kalbų pedagogų rengimo ir kompetencijų tobulinimo, naujosios kartos kalbų mokymo/si iššūkių, rečiau vartojamų kalbų mokymosi, daugiakalbystės ir tarpkultūrinės komunikacijos, lingvistinių tyrimų temomis skaitė ekspertai iš Jungtinės Karalystės, Vokietijos, Turkijos, Latvijos ir Lietuvos. Į konferenciją atvyko kalbų mokymo specialistai, ekspertai, kalbų pedagogų asociacijų vadovai net iš 20 šalių –  Tarptautinės kalbų pedagogų asociacijų Federacijos narių.

Konferenciją organizuoja Tarptautinė kalbų mokytojų asociacijų federacija Šiaurės Baltijos regionui, Lietuvos kalbų pedagogų asociacija ir Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institutas.

Antroji konferencijos diena penktadienį, birželio 8 d.,  vyks Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Užsienio kalbų institute (Universiteto g. 5, Vilnius).

Su konferencijos programa galite susipažinti čia: https://bit.ly/2JhchLM

Naudojant vaizdo medžiagą būtina nurodyti autorystę: LRVK | Darius Janutis

Parašykite komentarą