Šiuolaikinės interneto svetainės bei mobiliosios aplikacijos tampa vis labiau kompleksiškos ir interaktyvios. Maža to, dėl milžiniško technologinio proveržio naudotojai tapo itin išrankūs.
Tai didelis iššūkis elektroninės prekybos srityje, nes naudotojo patirtis (UX) ir patogumas tampa bene svarbiausiais faktoriais sėkmingai veiklai vykdyti ir siekti aukščiausių rezultatų.
Adeo Web UX dizaino ekspertas Povilas Pečkaitis dalijasi patirtimi, kaip surasti, suprasti ir ištaisyti dažniausiai pasitaikančias naudotojo patirties klaidas bei tapti dar patrauklesniems savo klientams.
Kuo svarbi naudotojo patirtis?
„Naudotojo patirtis atsako į itin svarbų klausimą – kaip žmogus jaučiasi pirmą kartą apsipirkęs vienoje ar kitoje e-prekybos platformoje? Jei jis jaučiasi gerai ir ateityje pirks dar ir dar kartą, tada viskas puiku, judama teisinga linkme. Bet jei žmogui kilo sunkumų, jis patyrė neigiamų emocijų, tada reikėtų rimtai susirūpinti ir ieškoti sprendimo kelių. Mat kartą nusivylęs naudotojas gali daugiau nesugrįžti“, – pabrėžia P. Pečkaitis.
Faktas, kad nepatogi, klaidinanti ar perkrauta naudotojo aplinka turi negrįžtamų padarinių. Visų pirma taip atgrasomi potencialiai lojalūs klientai, o tai savo ruožtu atsiliepia finansinei e-prekybos pusei.
„Naudotojo sąsaja turi būti lengvai suprantama. Tad jeigu ją reikia aiškinti kiekviename žingsnyje, tai jau yra labai blogai. Čia kaip pasakius anekdotą – jei jį reikia aiškinti, tai reiškia, kad jis yra prastas. Tas pats galioja ir elektroninių paslaugų atveju“, – svarbų akcentą paminėjo UX dizaino ekspertas.
Todėl būtina stebėti naudotojo patirtis bei siekti perprasti žmones, kodėl jie vienus dalykus daro vienaip, o kitus – kitaip. Naudotojo patirtis suteikia pagreitį e-prekyboje – tada viskas vyksta greičiau bei paprasčiau. O rezultatas – žmonės pradeda jaustis patogiau.
Neigiamų patirčių efektas
Bendrovė IBM yra atlikusi tyrimą, kuris atskleidė, kad 1 į naudotojo patirtį investuotas doleris turi nuo 10 iki 100 dolerių grąžą. Trumpalaikėje perspektyvoje atsiperka 10 kartų, o ilgalaikėje – net 100. Su kuo tai susiję?
„Reikia nepamiršti, kad naudotojai yra linkę pasidalinti bloga patirtimi vidutiniškai bent su 10 žmonių, o gera – vos su dviem-trimis. Jei kažkas nutiko ne taip, tai žmogus būtinai pasipasakos ar pasidalins įrašu socialinėje erdvėje. Todėl reikia pasistengti užbėgti įvykiams už akių. Būtina užmegzti tiesioginį ryšį su naudotoju, sudaryti kuo daugiau galimybių jam išsakyti savo (nebūtinai teigiamą) nuomonę“, – pabrėžia P. Pečkaitis.
Sukurti ryšį su naudotoju e-prekybos platformoje padeda tiesioginio susirašinėjo (live chat) funkcija, viešinami pagalbos numeriai, aiškiai matomas fizinis įmonės adresas, rekvizitai. Žmogus nori jaustis patogiai, o jei jam kyla neaiškumų, jis turi matyti keletą būdų, kur galėtų kreiptis pagalbos. Kuo daugiau būdų susisiekti su įmone, tuo ji atrodo atviresnė ir patrauklesnė naudotojui.
„Stebime naudotojų elgesį ir analizuojame jų veiksmus interneto puslapiuose. Galiu pasakyti, kad vienas iš spaudžiamiausių puslapių yra įmonės kuriamas blog‘as (tinklaraštis). Ir čia viskas yra labai logiška. Tu nueini į blog‘ą ir pažiūri, kada buvo darytas paskutinis įrašas. Iš to gali spręsti, ar įmonė, kurios paslaugomis susidomėjai dar yra „gyva“. Jei žmogus mato aktyvią įmonės veiklą, atsiranda pasitikėjimas ja. Tas pats galioja ir su socialinėmis medijomis“, – akcentavo „Adeo Web“ UX dizaino ekspertas.
Kaip surasti ir ištaisyti klaidas
Galima išskirti dvi naudotojo patirties paveikslo puses. Šiuo metu įmonėse de facto remiamasi pagrindinių rodiklių analize bei vertinimu. Tokiu būdu surandami atsakymai, kas, kur ir ką darė vienos ar kitos įmonės puslapyje. Remiantis tik pagrindiniais rodikliais galime pasakyti, kad tokio ir tokio amžiaus vyras arba moteris išėjo iš įmonės puslapio prabėgus tiek ir tiek laiko. Bet čia reikalinga ir antroji paveikslo pusė, tai yra atsakymas į klausimą, kodėl naudotojas išėjo?
„Ieškant atsakymo į klausimą, kodėl naudotojas išėjo prasideda tiesioginis bendravimas su žmogumi. E-komercija dažnai pamiršta, kad kitoje pusėje visada buvo, yra ir bus žmonės. Verslams dažnai atrodo viskas aišku, suprantama, įprasta, o žmogus pirmą kartą apsilanko puslapyje, nesupranta koncepcijos arba jam pritrūksta informacijos, todėl jis išeina“, – problemą įvardijo UX dizaino ekspertas.
Pasak P. Pečkaičio, yra įvairių įrankių, kurie leidžia stebėti naudotojų elgseną – ką jie spaudė, kur pataikė, kur nepataikė, kas juos domino labiausiai, ką apsilankę puslapyje jie veikė.
„Tai padeda sužinoti barjerus, kur žmonės stringa, pavyzdžiui, apsipirkimo procese. O tada žengiame kitą žingsnį ir išsiaiškiname, kodėl taip nutinka. Reikia nenuvertinti itin paprasto būdo – pasiimti žmogų už parankės ir su juo pasišnekėti. Verslams toks tiesioginis bendravimas su žmogumi atrodo nepriimtinas dėl esą didelių laiko sąnaudų ar finansinių kaštų. Bet tai yra mitas. Realiai 5 pakalbinti žmonės padeda surasti iki 80 proc. naudotojo patirties klaidų. Ir pašnekovai nebūtinai turi būti tikslinė grupė, tai gali būti paprasti atsitiktinai užkalbinti žmonės. Nereikia tokių žmonių nuvertinti, nes taip galima atbaidyti potencialius pirkėjus.“
Anot P. Pečkaičio, tiesioginis ir atviras verslo ryšys su naudotoju padeda pažvelgti į kuriamą produktą kitu kampu: „Spręsdamas vieną problemą, tu gali rasti atsakymus į klausimus, kurių net neketinai kelti. Pavyzdžiui, gal mano verslas per daug užsistovėjo vietoje, todėl jau reikalingos permainos? Tokiu būdu ne tik surandame esmines klaidas, bet išplečiame mąstymo, tolimesnių veiksmų ribas. O jei verslas nusisuks nuo žmonių, tai vėliau gali paaiškėti, kad ne tos problemos buvo sprendžiamos…“
Radus klaidas, prasideda ne ką lengvesnis etapas – jų taisymas. Tam naudojami įvairūs prototipai, kurie, nors ir limituoto funkcionalumo, bet yra labai greitai sukuriami bei padeda patikrinti idėją. „Taip investuodami labai mažai laiko ir pinigų, galime staigiai patikrinti daug idėjų. Jei tinka, mes idėjas perkeliame į realų produktą. Dizaineriams įgyvendinti tam tikrus dalykus yra daug lengviau ir pigiau nei programuotojams. Programuotojams ištaisyti paliktas klaidas kainuoja iki 100 kartų daugiau nei tiems patiems dizaineriams. Kainų skirtumai – neįtikėtini“, – pabrėžė P. Pečkaitis.
„Adeo Web“ UX dizaino ekspertas taip pat atkreipia dėmesį į gerųjų praktikų taikymą ir už to slypinčius pavojus: „Yra daugybė straipsnių, kaip verslai turėtų elgtis, kad pasiektų sėkmę. Tos gerosios praktikos iš esmės nėra blogis, bet tai kartu kaip ir spąstai.
Pagalvokite, jos suveikė tam tikram verslui arba keliems verslams. Bet tai nereiškia, kad jos būtinai suveiks ir pas jus. Be to, jau buvo praėję keletas metų, kol visi priėmė jas ir pavadino gerosiomis praktikomis. Tad tavo verslui jos gali būti paprasčiausiai pasenusios.
Taip, yra atvejų, kai pasinaudoji kelioms gerosiomis praktikomis ir pasieki laikiną sėkmę, bet toliau negali kilti, nes iš tikrųjų neišsprendi fundamentalių savo verslo problemų. Gerosios praktikos tų problemų neišsprendžia, nes jos gali slypėti gerokai giliau.“