Panevėžio LEZ tiesiogiai jungiasi prie svarbiausio Baltijos šalyse transporto koridoriaus „Via Baltica“

Kitais metais planuojama galutinai užbaigti Panevėžio laisvosios ekonominės zonos (LEZ) ir svarbiausios Baltijos šalių transporto arterijos, magistralės „Via Baltica“ infrastruktūrinį susisiekimo mazgą. Šiuo metu jau baigtas pirmas etapas – LEZ teritorijos sujungimas žiedine sankryža su „Via Baltica“ magistrale, į kurią investuota apie 3,5 mln. eurų.

2019-aisiais bus įrengtas išvažiavimas iš pagrindinės pramonės rajono Janonio gatvės tiesiai į šiemet pastatytą žiedinę sankryžą su „Via Baltica“ keliu. Techninis projektas jau yra parengtas, o į projektą numatoma investuoti apie 2,5 mln. eurų.

Panevėžio LEZ direktorius Rokas Krivonis sako, kad tai vienas iš pačių svarbiausių 2019 metų projektų, ne tik leisiantis efektyviau judėti LEZ aptarnaujančiam ir dirbančiam transportui – patogesnė logistika sudarys prielaidas logistikos bei sandėliavimo paslaugų plėtrai ekonominėje zonoje.

„Artima kaimynystė su miestu yra didelis pliusas tokioms plyno lauko investicijoms. Galutinai užbaigus susisiekimo infrastruktūros mazgo plėtrą tapsime patrauklesni logistikos ir distribucijos veiklai bei maksimaliai išnaudosime geografinius privalumus“, – sako Panevėžio LEZ direktorius.

Pasak jo, patogus tiesioginis susisiekimas su magistrale yra gyvybiškai būtinas ir ženkliai prisideda prie regiono plėtros.

„Investuotojai Panevėžyje kuria kokybiškas darbo vietas, moka mokesčius ir ženkliai prisideda ne tik prie regiono, bet ir prie visos šalies ekonomikos. Atitinkamai mes esame suinteresuoti infrastruktūros patogumu bei kokybe, kuri padeda mums diversifikuoti investicijų portfelį ir tapti patraukliems ne tik gamybos, bet ir logistikos ar distribucijos centrams. Juos turi ir didžiausi Panevėžio LEZ investuotojai (Devold ir IMG Group), iš Panevėžio tiekiantys gaminius ne tik visos Europos, bet ir pasaulio rinkoms“, – teigia R. Krivonis.

Tarp kitų planuojamų infrastruktūros projektų LEZ operatorius savo lėšomis yra parengęs elektros skirstomojo punkto išplėtimo iki 10 MW galios techninį projektą, investicijos į šio punkto statybą sieks 1 mln. eurų. Tikslas užsitikrinti ateities investuotojų poreikius – sustyguota, visiškai paruošta investicijoms infrastruktūra ne tik padidins investuotojų susidomėjimą, bet ir leis išlaikyti trumpą įsikūrimo laiką Panevėžio LEZ.

Per nepilnus penkis veiklos metus Panevėžio LEZ jau pritraukė beveik 25 mln. eurų tiesioginių investicijų. Iš jų 14 mln. investavo čia gamyklą pasistačiusi „Devold“, šiuo metu užimanti 7 ha teritoriją. „IMG Group“ investavo 10 mln. eurų ir šiuo metu kuriasi beveik 5 ha teritorijoje, tačiau  jau  ne kartą viešai įvardino, kad tai tik pirmasis plėtros Lietuvoje etapas. Dar 1 mln. eurų investavo čia savo gamyklą pasistačiusi reklamos gamintoja „Spektrus EU“.

„IMG Group“ yra didžiausias Norvegijoje baldų gamintojas, jau dabar svarstantis plėtros ekonominėje zonoje galimybes. Tuo tarpu „Devold“ gamina aukštos kokybės trikotažą iš merino vilnos ir Panevėžio LEZ dirba visu pajėgumu.

Šiuo metu Panevėžio LEZ jau išnuomota 12,5 ha teritorijos, dar 9 ha rezervuoti, o likę laisvos žemės – 13,5 ha. Žinoma, svarbus rodiklis ir naujos sukuriamos darbo vietos. Pradėjus veikti „IMG Group“ fabrikui, Panevėžio LEZ įsikūrusiose įmonėse dirbs beveik 500 darbuotojų, iš jų daugiausiai, 317 žmonių, „Devold“ gamykloje.

Parašykite komentarą