EP narys B. Ropė: Lietuvos ūkininkai nemokės „Brexit‘o“ kainos

„Lietuvos žemdirbiai niekaip neprisidėjo prie Didžiosios Britanijos apsisprendimo pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), tad naivu ir net įžūlu iš Žano Klodo Junkerio pusės tikėtis, kad mūsų ūkininkai nuolankiai prisiims sau finansinę naštą už nuostolius, patirtus dėl „Brexit‘o“, – teigia Europos Parlamento narys Bronis Ropė, gavęs Europos Komisijos (EK) pirmininko Ž. K. Junkerio neigiamą atsakymą dėl reikalavimo suvienodinti išmokas žemdirbiams.

Anot B. Ropės, Ž. K. Junkeris dangstosi Didžiosios Britanijos išstojimu iš ES, vengdamas vykdyti įsipareigojimus Lietuvos ir kitų Baltijos šalių ūkininkams. Dar 2002 metais Europos Sąjungos Taryba nusprendė, kad 2013 m. tiesioginių išmokų dydis valstybėse narėse, kurios į ES įstos 2004 m., pasieks tuometinį išmokų vidurkį valstybėse narėse, kurios į ES įstojo iki 2004 m. Tačiau sprendimas iki šiol nėra įgyvendintas.

Ž. K. Junkeris oficialiame rašte europarlamentarui B. Ropei aiškina, kad mažėjant bendram ES biudžetui dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo, EK teko neišvengiamai mažinti biudžetą Bendrajai žemės ūkio politikai (BŽŪP) – išmokų žemdirbiams sąskaita.

B. Ropės teigimu, savo atsakyme Ž. K. Junkeris nutyli svarbų faktą – Europos Parlamentas jau priėmė aiškią poziciją – visos 27 valstybės narės gali padidinti savo įnašą į bendrą ES biudžetą ir taip kompensuoti dėl Didžiosios Britanijos pasitraukimo atsiversiantį finansinį trūkumą. „Kiekvienai valstybei narei įnešus didesnę dalį į ES biudžetą, pakaktų lėšų ir atkurti teisingumą žemdirbių atžvilgiu, ir įvykdyti visus kitus europinius įsipareigojimus“.

Europarlamentaro teigimu, toks sprendimas nebūtų skausmingas Lietuvos biudžetui. „Lietuva yra vadinamoji šalis – gavėja, iš ES biudžeto gaunanti keleriopai daugiau, nei įnešanti. Tad toks ES sprendimas mūsų valstybei būtų tik į naudą“, – įsitikinęs B. Ropė.

Pasak europarlamentaro, žemdirbių pozicijos nestiprina ir šalies vadovės abejonės. „Man keista girdėti Prezidentės svarstymus apie tai, kokius prioritetus – finansavimą žemės ūkiui, regionams, ar Ignalinos atominės elektrinės uždarymui – Lietuva turėtų pasirinkti, kai tuo tarpu Europos Parlamentas pasisako už ES biudžetą, kuris leistų įgyvendinti visus šiuos įsipareigojimus. Tam, kad pasiektume tikslą, žemdirbiai, jų organizacijos ir valstybinės institucijos turi laikytis vieningos pozicijos ir transliuoti tą pačią žinutę: mes – ne antrarūšiai“, – teigia B. Ropė.

Vienas iš prioritetinių B. Ropės darbų EP – visiškai suvienodinti išmokas ES ūkininkams. Dar 2016 m., prieš prasidedant deryboms dėl naujo BŽŪP periodo, B. Ropė sukvietė visus būsimus Lietuvos derybininkus prie bendro stalo, kad derybose Lietuvos pozicija būtų transliuojama organizuotai ir vieningai.

B. Ropei pavyko įtikinti kolegas Europos Parlamente, kad išmokų Europos Sąjungos žemdirbiams skirtumą būtina ne perpus sumažinti, kaip dabar siūlo Europos Komisija, o visiškai jį panaikinti. Už šį B. Ropės siūlymą jau balsavo Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komitetas bei Regioninės plėtros komitetas.

Bronis Ropė yra Europos Parlamento Žemės ūkio ir kaimo plėtros komiteto narys

Parašykite komentarą