Šeštadienį, vasario 2 d., sausakimšoje Maskvos konservatorijos Didžioje salėje koncertavo Lietuvos kamerinis orkestras, vadovaujamas solisto ir dirigento Sergejaus Krylovas. Į šią pasaulinio garso muzikos salę Kamerinis orkestras sugrįžo po trisdešimties metų pertraukos, atsisveikinęs su savo įkūrėju ir ilgamečiu vadovu profesoriumi Sauliumi Sondeckiu, tačiau ištikimas profesoriaus iškeltam muzikavimo tobulumo siekiui. Šis siekis akivaizdžiai artimas ir dabartiniam orkestro vadovui smuikininkui virtuozui Sergejui Krylovui, kurio grojimas pasižymi originalia ir intelektualiai paveikia kūrinių interpretacija bei legenda tapusia Maestro technika.
Šeštadienio koncerte, kuris buvo įtrauktas į Maskvos filharmonijos abonementą „Didieji instrumentiniai koncertai“, skambėjo G. Tartini „Šėtoniškos trelės“, W. A. Mozarto koncertas smuikui su orkestru A-dur, E. Griego siuita „Iš Holbergo laikų“ bei trys P. de Sarasate kūriniai, kuriuos vainikavo Sarasate Koncertinė fantazija G. Bizet operos „Karmen“ temomis. Gaudžiant ovacijoms ir netylant aplodismentams, publika sunešė kalną gėlių, sugulusį ant scenos priešais orkestrą, grojusį bisui net kelis kūrinius. Vieną iš jų – ištrauką iš A. Vivaldi „Metų laikų“ – klausytojai pasitiko aistringais pritarimo šūksniais. Taigi Lietuvos kamerinio orkestro sugrįžimas į Konservatorijos Didžiąją salę tapo įstabiu įvykiu net ir tokių įvykių tikrai nestokojančiame Maskvos kultūriniame gyvenime.