2019 m. balandžio 25 d. pranešimas žiniasklaidai
Ekonomikos komitetas apsvarstė ir 2019 m. balandžio 24 d. posėdyje pritarė Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XI-626 3, 4, 5, 7, 8, 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91, 92 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIIP-2986 ir Viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 364 ir 368 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2987. Įstatymų projektais yra siekiama skatinti sąžiningą konkurenciją, taip pat efektyviau riboti didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių taikomą nesąžiningos prekybos praktiką.
Vienas iš esminių siūlymų – Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme numatyto baigtinio dešimties sąžiningai ūkinės veiklos praktikai prieštaraujančių draudžiamų veiksmų sąrašo papildymas draudžiamu veiksmu, kuris išreiškiamas kaip reikalavimas tiekėjui suteikti prekėms komercines nuolaidas, mokėti tiesiogiai ar netiesiogiai ar kitokiu būdu atlyginti mažmeninės prekybos įmonei už tai, dėl ko nebuvo susitarta raštu, elektroniniu paštu ar kitomis elektroninėmis priemonėmis.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą taip pat siūloma papildyti nuostata, draudžiančia mažmeninės prekybos įmonėms imtis atsakomųjų veiksmų prieš tiekėją dėl to, kad tiekėjas apskundžia mažmeninės prekybos įmonės veiksmus teismui ir/ar Konkurencijos tarybai, ar su ja bendradarbiauja. Įvertinus tai, kad nesąžiningų veiksmų praktika daro žalą ne tik tiekėjams, kurių atžvilgiu ji taikoma, bet ir visai konkurencinei aplinkai, smulkiam ir vidutiniam verslui bei vartotojams, be to, galiojantis Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas nustato dideles baudas (iki 120 000 eurų) už įstatymo nuostatų pažeidimą, įstatymo projektu Konkurencijos tarybai taip pat yra siūlomos numatyti platesnės teisės atliekant tyrimą dėl šio įstatymo pažeidimų.
Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo projektu siekiama numatyti, kad Konkurencijos taryba būtų atsakinga ne tik už sudarytų sutarčių, bet ir galimų ūkinės veiklos sąžiningai praktikai prieštaraujančių veiksmų iki ir po sutarties sudarymo patikrinimus, taip siekiant paskatinti tiekėjus kreiptis į priežiūros instituciją ne tik tais atvejais, kai nesąžiningi veiksmai nustatomi sudaromose sutartyse, bet ir kai tokie veiksmai atliekami iki sutarties sudarymo, derybų metu ar po sutarties sudarymo. Dar viena įstatymo projekto naujovė – siūlymas atsisakyti reikalavimo tiekėjui prašyme dėl jį identifikuojančių duomenų apsaugos nurodyti motyvus. Toks pakeitimas siūlomas siekiant veiksmingiau užtikrinti tiekėjų, pateikusių skundą, anonimiškumą. Atsižvelgiant į tai, kad atliekant pažeidimų tyrimus ir gavus daug informacijos bus reikalingas papildomas laikas jai išnagrinėti, siūloma Mažmeninės prekybos įmonių nesąžiningų veiksmų draudimo įstatyme pratęsti pažeidimų tyrimo terminą iki maksimalaus 18 mėnesių termino bei aiškiau nurodoma, kad juridiniams ir fiziniams asmenims administracinė atsakomybė taikoma vadovaujantis minėto įstatymo nuostatomis.
Viešojo administravimo įstatymo pakeitimo projektu siūloma nustatyti, kad didelę rinkos galią turinčių mažmeninės prekybos įmonių rinkos galios panaudojimo priežiūrą atliekančiam subjektui taip pat, kaip ir konkurencijos priežiūrą atliekančiam subjektui, Viešojo administravimo įstatymo 364 straipsnio nuostatos dėl ūkio subjektų veiklos patikrinimų ir 368 straipsnio nuostatos dėl poveikio priemonių ūkio subjektams taikymo būtų rekomendacinės.
Seimui pritarus įstatymų pakeitimams, jie įsigaliotų nuo 2019 m. liepos 1 d.
Parengė Ekonomikos komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė
Tel. (8 5) 239 6753, el. p. Laura.Jasiukėnienė@lrs.lt