Praėjusią savaitę Lietuvos paukštininkystės asociacijos atstovai susitiko su LRS Kaimo reikalų komiteto, Žemės ūkio ministerijos bei Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovais. Susitikimo metu aptartos Lietuvos paukštininkystės aktualijos, pristatyta, su kokiomis problemomis susiduria lietuviškos paukštienos ir kiaušinių gamintojai. Susitikimo dalyviai ne tik diskutavo paukštininkystės klausimais, bet ir turėjo galimybę pamatyti, kaip realiai vyksta paukštienos gamyba. Valdžios atstovai lankėsi AB „Vilniaus paukštynas“, kur buvo pakviesti į šviežios mėsos ir pusgaminių bei kepsnelių gamybos cechus. Svečiams pristatytos paukštienos gamybos technologijos, naujausi įrengimai, gamybos procesai.
„Vietiniams gamintojams tampa vis sunkiau konkuruoti su iš kitų šalių atvežama produkcija. Mums labai svarbu, kad Lietuvos valdžia išgirstų, jog paukštininkystės sektoriuje susiduriame su vis daugiau problemų, kurioms išspręsti reikalingas valstybės palaikymas. Pastebime spragų tiek mokestinėje, tiek įstatyminėje bazėse, kurios lemia nelygias konkurencines sąlygas su užsienio, ypač trečiųjų šalių, gamintojais. Nelygią konkurenciją lemia ir taikomi skirtingi kokybiniai reikalavimai. Tikiuosi, kad šis susitikimas bus pirmasis žingsnis, ieškant sprendimų į kylančias problemas“, – sakė į susitikimą valdžios atstovus pakvietęs Lietuvos paukštininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Tėvelis.
„Vertiname tai, kad turėjome galimybę atvirai pasikalbėti su valdžios atstovais. Išsakėme prioritetines vietas, su kokiomis problemomis tenka susidurti. Kad ir kokia didelė bebūtume įmonių grupė, vieni neužtikrinsime Lietuvos žemės ūkio plėtros. Mums reikalingas valstybės, kurioje gimėme ir augome kaip verslas, palaikymas. Šis susitikimas parodė, kad iš tiesų įmanomas konstruktyvus dialogas su Lietuvos valdžia. Pamatėme, kad vienodai įžvelgiame tas pačias problemas, tad galbūt tiesiog reiktų susitelkti, kad būtų priimti visai mūsų valstybei naudingi sprendimai“, – sakė susitikime dalyvavęs „KG Group“ įmonių grupės, valdančios Vilniaus ir Kaišiadorių paukštynus, valdybos pirmininkas Tautvydas Barštys.
Vietinei produkcijai – aukštesni reikalavimai nei importuotai?
Susitikimo metu V. Tėvelis nuogąstavo, kad Lietuvos gamintojams, konkuruojant su importuojama produkcija, tenka kovoti su skirtingais kokybiniais reikalavimais. „Kai kuriuose mūsų prekybos tinkluose galima rasti vis daugiau kiaušinių iš Ukrainos. Be muito, importo mastai iš šios šalies stulbinančiai auga. Tik įdėmiai perskaičius etiketę galima pastebėti, jog jiems taikomi ne Europos Sąjungos (ES) paukščių laikymo reikalavimai, kurie iš tiesų yra griežti. Kalbant konkrečiai apie Ukrainą, ten reikalavimai yra ženkliai žemesni“, – pažymėjo Paukštininkystės asociacijos prezidentas. Pasak jo, nors kiaušiniai pagaminti nesilaikant ES reikalavimų, kai kurie prekybos tinklai pateikia juos pirkėjui kaip lygiavertį ES šalyse pagamintam produktui. Apeinant muitus, iš Ukrainos į ES šalis pradėta importuoti ir paukštiena.
„50 proc. produkcijos eksportuojame į daugiau kaip 40 šalių. Mums taikomi tų šalių reikalavimai. Esame audituojami tarptautinių auditorių, kitaip mūsų tiesiog neįsileistų į savo rinką. Tuo tarpu Lietuvoje – šalyje, kur mokame mokesčius, kur esame ne tik gamintojas, bet ir darbdavys, esame vertinami griežčiau nei kitų šalių gamintojai. Manome, kad būtų teisinga visiems vienodai taikyti mūsų šalyje galiojančius reikalavimus“, – sakė susitikime su valdžios atstovais dalyvavęs „KG Group“ paukštininkystės verslo vykdomasis direktorius Darius Gudačiauskas. Kaip jis pažymėjo, šiuo atveju pirkėjas, pirkdamas lietuvišką produktą, gali būti ramus, nes jo kokybė atitiks aukščiausius ES reikalavimus.
LRS Kaimo komiteto reikalų pirmininkas Andriejus Stančikas pritarė, kad visiems turėtų galioti vienodos sąlygos. „Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos rankose užtikrinti tai, kad būtų taikomi vienodi kokybiniai reikalavimai visai produkcijai. Reikėtų paieškoti sprendimų, kaip suvienodinti kokybinius parametrus ir juos taikyti tiek vietiniams, tiek importuotiems produktams“, – susitikimo metu pažymėjo A. Stančikas.
Konkurenciją sunkina skirtingos mokestinės prievolės
Kaip pažymėjo Paukštininkystės asociacijos prezidentas V. Tėvelis, konkuruoti su kitų šalių produkcija sunku ir dėl skirtingų mokestinių prievolių. „Dauguma lietuvių apsipirkti keliauja į Lenkiją dėl žemesnių kainų. Žinoma, prie to prisideda tai, kad Lenkijoje taikomos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatos. Mėsai taikomas 5 proc. tarifas, kai tuo tarpu Lietuvoje 21 proc. Esame viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje netaikomos lengvatos mėsai. Jau seniai keliame klausimą dėl PVM mažinimo, deja, rezultatų – jokių“, – nuogąstavo V. Tėvelis.
LRS Kaimo reikalų komiteto atstovai atskleidė, jog šiuo klausimu susiduriama su viena esmine problema – kaip užtikrinti, kad iš tikrųjų PVM lengvatų naudą pajaustų pirkėjas. „Svarbiausia, kad PVM mažėjimą pirmiausia pajaustų produkcijos pirkėjas, kuris galutinę kainą mato parduotuvėje. Reikia mechanizmo, kuris užtikrintų, kad ne ant prekybos tinklų nugultų lengvatos, o ant pirkėjo“, – sakė LRS Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas.
Gresia nauji suvaržymai?
Paukštininkystės atstovai neslėpė susirūpinimo dėl valdžios planų sugriežtinti reikalavimus dėl kvapų. Dar praėjusiais metais pradėta kalbėti apie tai, kad gyvulininkystės ūkiams ruošiamas naujas ribojimas – norima gerokai griežčiau kontroliuoti iš fermų sklindančių kvapų koncentraciją. Keliami papildomi reikalavimai ir taršos klausimu, kur ne tik kalbama apie teršalų kiekio mažinimą, bet ir taršos mokesčio didinimą. „Kalbama apie mokesčio didinimą 30 proc. Jau geriau tas lėšas gamintojai galėtų skirti investicijoms į technologijas, kurios prisidėtų prie taršos mažinimo“, – susitikimo metu sakė V. Tėvelis.
LRS Kaimo komiteto vadovas A. Stančikas pažymėjo suprantantis nuogąstavimus dėl didėjančių reikalavimų. Pasak jo, tai skaudžiai atsilieptų ne tik paukštininkystės sektoriui, bet ir bendrai Lietuvos žemės ūkiui.
Laukia atvirų kelių į Kiniją
„KG Group“ paukštininkystės verslo direktorius D. Gudačiauskas susitikimo metu kėlė klausimą dėl galimybės atverti kelius paukštienos eksportui į Kinijos rinką. „Matome didžiules galimybes šioje šalyje, tad labai gaila, jog taip ilgai kalbame apie kelių į Kiniją atidarymą, tačiau kol kas jaučiame sąstingį“, – pažymėjo D. Gudačiauskas.
„Sudarytas sąrašas, kuriame išdėliotas maisto sektorių eiliškumas dėl eksporto į Kiniją leidimų. Jau dvejus metus su Kinija kalbamės dėl rinkos atidarymo jautienos įvežimui. Planuojamas Kinijos atstovų vizitas pas mus jau šią vasarą. Tikimės, kad tada bus aiškus atsakymas. Kitas produktas sąraše – paukštiena“, – sakė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika.
LRS Kaimo reikalų komiteto pirmininkas A. Stančikas atskleidė, jog iš tiesų paukštienos eksportui mato didžiulį potencialą ir svarstė, ar ji neturėtų būti tarp prioritetų, derantis su šalimis dėl įsileidimo į rinką.