Atviras pareiškimas
Europos mokslininkai skubiai kreipiasi į naujai išrinktą Europos Parlamentą ir Europos Komisiją dėl genomo redagavimo potencialo naudojimo tvariam žemės ūkiui ir maisto gamybai.
Europos žemės ūkis gali svariai prisidėti prie Jungtinių Tautų (JT) tvaraus vystymosi tikslų. Tiksliosios selekcijos metodai, tokie kaip genomo redagavimas naudojant CRISPR (angl. Clustered regularly interspaced short palindromic repeats), yra inovatyvios priemonės, kurios gali padėti greičiau ir efektyviau pasiekti šiuos tikslus.
Dabartiniai Europos teisės aktai (byla C-528/16) uždaro kelius naudoti genomo redagavimo technologijas tvariam žemės ūkiui ir maisto gamybai Europos Sąjungoje (ES).
Nedidelė Europos teisės aktų peržiūra, juos suderinus su kitų šalių teisine sistema, suteiktų galimybę Europos mokslininkams, selekcininkams, ūkininkams ir gamintojams naudoti genomo redagavimo technologiją, kaip vieną iš priemonių, leidžiančių įveikti ateities tvaraus vystymosi iššūkius.
Šiuo metu mūsų planeta susiduria su precedento neturinčiais iššūkiais dėl vis didėjančio pasaulio gyventojų skaičiaus, nerimą keliančiu greičiu mažėjančios bioįvairovės, vidutinės temperatūros didėjimo. Norint įveikti šiuos globalius iššūkius, būtina keisti savo mentalitetą bei gyvenimo būdą, didinti investicijas į žinių kūrimą ir skatinti inovatyvių technologijų naudojimą. Tai taip pat reiškia, kad žemės ūkis ir maisto gamyba turi tapti tvaresni. Žemės ūkio poveikis aplinkai turi mažėti, o ūkininkavimas privalo prisitaikyti prie sparčiai kintančio klimato. Sausra yra vienas iš pagrindinių veiksnių, keliančių grėsmę žemės ūkio augalų derliui. Sausros padarinius šiandien matome Europoje. Augalų selekcija gali smarkiai prisidėti kuriant naujas augalų veisles, kurios yra mažiau jautrios ligų sukėlėjams ir yra atsparesnės sausrai. Tai leistų ūkininkams užauginti didesnį derlių naudojant mažiau cheminių medžiagų ir vandens.
Siekiant sukurti tokias veisles, mokslininkai ir selekcininkai privalo turėti prieigą prie kuo platesnio selekcinių metodų asortimento. Naujausias selekcinių įrankių rinkinio papildymas yra tikslioji selekcija, pasitelkiant genomo redagavimo technologiją (CRISPR). Lyginant su ankstesniais selekciniais metodais, ši technologija leidžia sukurti norimas augalų veisles greičiau, paprastesniu ir žymiai tikslesniu būdu. ES mokslininkams ir selekcininkams turėtų būti suteikta galimybė naudoti tiksliosios selekcijos metodus, pasitelkiant CRISPR, kad būtų prisidedama prie tvaresnės žemės ūkio ir maisto gamybos.
Dėka tiksliosios selekcijos, fungicidai (pesticidai, augalų ligas sukeliantiems grybams naikinti) nebėra reikalingi kviečių auginime. Taikydami šiuolaikinius tiksliosios selekcijos metodus, mokslininkai sukūrė miltligei atsparią kviečių veislę. Tik vieno veiksmo metu jie įvedė nedidelį pakeitimą į vadinamą MLO geną, kuris suteikia atsparumą miltligės sukėlėjui. Tokio pobūdžio MLO geno pokytis jau egzistuoja gamtoje, tačiau šio geno pakeitimas, naudojant tradicinius selekcijos metodus, yra sudėtingas ir reikalauja daug laiko. Tai yra aiškus pavyzdys, parodantis, kaip inovatyvūs metodai, tokie kaip CRISPR, gali žymiai pagreitinti naudingų savybių suteikimą žemės ūkio augalams. Auginant MLO kviečius, nereikia naudoti fungicidų nuo ligų, todėl toks auginimas yra kur kas tvaresnis.
Lygiai prieš metus, 2018 m. liepos 25 d., Europos Teisingumo Teismas (ETT) nusprendė, kad augalai sukurti naudojant tiksliosios selekcijos metodus, pvz., CRISPR, yra genetiškai modifikuoti organizmai (GMO), kurie priešingai nei produktai, kuriems buvo taikomi mažiau tikslūs mutacinės selekcijos metodai, nėra atleidžiami nuo GMO teisės aktų reikalavimų. Dėl šios priežasties, augalams netgi su mažiausiu CRISPR pagalba atliktu pakeitimu, kuris taip pat gali savaime atsirasti gamtoje, yra taikomos minėtos nuostatos. Šis Europos GMO teisės aktuose pateikiamas nepagrįstas reguliavimas nėra palankus mokslinių tyrimų institutams ir mažoms selekcinėms kompanijoms.
Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad 2001 m. išleisti ES GMO teisės aktai nebeatspindi dabartinių mokslinių žinių lygio. Nėra jokių moksliškai pagrįstų priežasčių, dėl kurių augalai su redaguotu genomu būtų vertinami kitaip nei tradiciniu būdu sukurtos veislės, turinčios panašių pakeitimų. Augalai, kuriems buvo atliktas nežymus ir tikslus genų redagavimas pasitelkiant tiksliąją selekciją ir kurie neturi svetimų genų yra tokie pat saugūs, kaip veislės, sukurtos tradiciniais selekciniais metodais.
ES išlaiko aukštą maisto saugos ir aplinkosaugos lygį. Svarbu pažymėti, kad jeigu nėra taikomi GMO aktai, tai nereiškia, kad tokie augalai ar maisto produktai nėra reglamentuojami. Yra bendrieji maisto saugos teisės aktai, kuriuose nustatyta, kad į Europos rinką įvežami maisto produktai privalo būti saugūs, taip pat yra aplinkosaugos teisės aktai, kuriuose numatyta rinkos dalyvių atsakomybė dėl į aplinką išleistų augalų, kurie kenkia bioįvairovei ir saugomoms augimvietėms.
ETT sprendimo pasekmė – tiksliosios selekcijos metodų, tokių kaip CRISPR, naudojimas tampa didžiųjų tarptautinių kompanijų privilegija. Dėl šios priežasties draudimas prekiauti žemės ūkio augalais su redaguotu genomu Europoje gali sukelti itin neigiamą poveikį investicijoms į mokslinius tyrimus ir selekcijos plėtrą Europoje. Jei nebus imtasi priemonių, Europoje bus sustabdytas tolimesnis naudingų veislių kūrimas spartesniu ir žymiai tikslesniu būdu, o tuo tarpu likusioje pasaulio dalyje ši technologija ir toliau išliks naudojama.
ES GMO teisės aktai skiriasi nuo daugelio kitų šalių teisės aktų. Šios šalys taiko teisės aktus, kurie yra labiau pritaikyti prie dabartinių mokslo žinių lygio. Kitaip tariant, šiose šalyse augalai su redaguotu genomu nėra reglamentuojami GMO teisės aktais, tai leidžia mokslininkams ir selekcininkams naudoti genų redagavimą, siekiant tvaresnio žemės ūkio ir tvaresnės maisto gamybos.
Skirtingi reguliavimo būdai gali sukelti tarptautinės prekybos sutrikimus ir turėti įtakos Europos gyventojų apsirūpinimui maistu. Kaip jau minėta, smulkūs pokyčiai, padaryti pasitelkiant tiksliąją selekciją, taip pat gali savaime atsirasti ir gamtoje esančiuose augaluose. Dėl šios priežasties neįmanoma nustatyti tokių nedidelių pokyčių kilmės, o tai reiškia, kad dabartiniai ES GMO teisės aktai negali būti taikomi importuotiems produktams. Nedidelė Europos teisės aktų peržiūra, suderinant teisinę sistemą su kitų pasaulio šalių sistema, yra gyvybiškai svarbi, kad Europos mokslininkai ir selekcininkai galėtų naudoti tiksliosios selekcijos metodus, tokius kaip CRISPR. Tai atvertų kelią mokslo pažangai ir padėtų išspręsti dabartinius iššūkius.
Europos mokslo bendruomenė ir Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, pasirašę šį atvirą pareiškimą, skubiai ragina Europos institucijas, tarp jų Europos Vadovų Tarybą, naująjį Europos Parlamentą ir būsimą Europos Komisiją imtis atitinkamų teisinių veiksmų, kad Europos mokslininkai ir selekcininkai galėtų taikyti genomo redagavimą tvariam žemės ūkiui ir maistui. Galimybė naudoti genomo redagavimą yra ypač svarbi užtikrinant Europos piliečių gerovę ir apsirūpinimą maistu.