Šalies darbdavių patiriama nežinomybė, baimė, stereotipai, patirties ir informacijos stoka bei nelanksti teisinė bazė – dažniausios priežastys, užkertančios kelią įsidarbinti net ir patiems talentingiausiems socialiai pažeidžiamiems visuomenės nariams. Kalbėti apie „nematomą“ darbo rinkos pusę, griauti įsišaknijusius stereotipus bei supažindinti su sėkmės istorijomis įdarbinant socialinę atskirtį patiriančius asmenis, įmonių vadovai ir personalo atrankos specialistai rinkosi Vilniuje vykusioje LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos inicijuotoje konferencijoje „Daugiau nei darbdavys“.
Darbuotojus kausto nepagrįsta baimė
Konferencijoje dalyvavę SBA grupės jaunieji lyderiai Ovidijus Eglynas ir Benas Jonauskas dalijosi, kad pradėjus domėtis, kaip galėtų grupės įmonėse įdarbinti dar daugiau žmonių, patiriančių socialinę atskirtį, teko susidurti su 3 esminės problemomis.
„Esminis dalykas, trukdantis į darbo rinką įsilieti socialinę atskirtį patiriantiems žmonėms, yra išankstinis visuomenės ir kai kurių darbdavių nusistatymas bei per laiką susiformavę stereotipai. Visuomenė ir darbdaviai baiminasi, kaip reikės tokius žmones įdarbinti ir kaip vėliau su jais dirbti. Prie viso to prisideda ir vieningos informacinės sistemos, pagalbos iš organizacijų, dirbančių su jautriomis socialinėmis grupėmis, bei lankstesnės teisinės bazės trūkumas. SBA grupėje neįgaliųjų įdarbinimo ir darbo vietų pritaikymo klausimą siekiame spręsti iš esmės ir nuosekliai. Šiuo metu aktyviai dirbame, kad sukurtume sistemą, ne tik kaip greičiau ir paprasčiau įdarbinti žmones su negalia, tačiau ir kaip geriausiai jiems atrasti vietas visos grupės mastu“, – diskusijoje „Kas stabdo lietuvišką verslą priimti visus, galinčius dirbti? Kokio Ferrari reikia įsivažiavimui?“ dalinosi SBA jaunieji lyderiai O. Eglynas ir B. Jonauskas.
SBA Jaunųjų lyderių programos dalyviams grupės vadovybė suteikė mandatą visos grupės mastu sukurti integracijos modelį, kuris palengvintų žmonių su negalia ir kitų, atsidūrusių visuomenės paraštėse, asmenų įdarbinimą. Šiai dienai SBA įmonėse jau dirba pusšimtis įvairią negalią turinčių žmonių.
Nedalina paramos, o bendradarbiauja
Šalies įmonių vadovams ir personalo specialistams skirtoje konferencijoje dalyvavęs VĮ Lietuvos oro uostai komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius sakė, jog socialiai jautrioms grupėms priskiriamų žmonių įdarbinimas yra sisteminis pokytis įmonėje, kuris, pirmiausiai, turi kilti iš vadovo.
„Kiekvienas įmonės vadovas, pirmiausia, turėtų atsakyti į klausimą – „kodėl aš tai darau“. Labai svarbu, kad patys vadovai aiškiai suvoktų, kodėl įdarbinti visus, galinčius dirbti, nekreipiant dėmesį į jo praeitį, žmones svarbu, kuo tai padeda kuriant tvarią įmonę ir kuo prisideda prie visuomenės gerovės. Jeigu šie klausimai yra svarbūs vadovui, tuomet ir visa jo komanda užsikrečia šia idėja ir seka paskui, o požiūris į žmones, patyrusius sudėtingus gyvenimo iššūkius, įmonėje ir visuomenėje pradeda pamažu keistis. Svarbiausia, kad nekiltų iš noro „dalinti labdarą“, nes komandos tvarumą užtikrina tik ilgalaikiai ir lygiaverčiai santykiai“, – sako M. Zelenius.
Svarbu nuolatinis mokymasis
„Rimi Lietuva“ jau daugiau nei dvylika metų užsiima žmonių, priskiriamų socialinėms grupėms, įdarbinimu. Personalo valdymo partnerės Vaidos Kaikarienės teigimu, įmonei teko susidurti su daugybe iššūkių, bet svarbiausia – nepamiršti mokytis kartu su naujais darbuotojais.
„Kartą elektroniniu paštu visiems savo darbuotojams išsiuntėme vaizdinę medžiagą su mokymais. Po penkių minučių gauname žinutę iš darbuotojų, turinčių klausos negalią, kaip gi jiems mokytis. Ištaisyti klaidą užtruko gal minutę, tereikėjo uždėti varnelę, kad vaizdinėje medžiagoje atsirastų subtitrai. Tačiau šis pavyzdys puikiai iliustruoja įmonės, kurioje dirba skirtingo amžiaus, lyties, įgūdžių komanda, situaciją. Organizacija turi apgalvoti visus sprendimus iš anksto“, – sako V. Kaikarienė.
Jos teigimu, vienas pagrindinių įmonės darbo principų – neskirstyti darbuotojų. Vadovai žino, kad įmonėje dirba skirtingi ir įvairūs žmonės, tačiau negalėtų išskirti jų amžiaus, tautybės ar kitų savybių.
„Tai padėjo sukurti jaukų mikroklimatą, komanda tapo bendruomeniškesnė ir supratingesnė, priėmė naujuosius darbuotojus kaip žmones ir kolegas. Išmokome vieni kitus išgirsti, padėti, suteikti grįžtamąjį ryšį. Galima sakyti, kad mūsų klientams buvo sunkiau prisitaikyti prie pokyčių nei darbuotojams“, – pasakoja „Rimi Lietuva“ Personalo valdymo partnerė.
Kaip ir kodėl ryžosi įdarbinti socialinėms grupėms priskiriamus potencialius darbuotojus, kaip tam paruošti komandą ir pritaikyti darbo aplinką, dalijosi ir tokių įmonių vadovai ir personalo atrankos specialistai kaip: „Jurgis ir Drakonas“, „Brooklyn Brothers“, „Mano guru“, „Magnusson ir partneriai“. Diskusijoje idėjomis dalijosi ir ISM rektorius Dalius Misiūnas, Darbo rinkos tyrimų instituto vadovas, darbo rinkos ekspertas Boguslavas Gruževskis, LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėja užimtumo klausimais Asta Aranauskienė ir EK atstovybės Lietuvoje Ekonominės valdysenos pareigūnas Ričardas Gaurys.
Vykusi konferencija „Daugiau nei darbdavys“ yra socialinės komunikacijos kampanijos „Lygink rūbus, ne žmones“ baigiamoji dalis, o kampanijos tikslas – keisti visuomenės ir darbdavių nuostatas, siekiant parodyti, kad darbinės kompetencijos ir kvalifikacijos yra svarbiau nei asmeninė žmogaus praeitis.
Konferencijos nuotraukos: http://bit.ly/KonferencijosNuotraukos