Seimas apsispręs dėl siūlymo ilginti izoliavimo laikotarpį

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga Seimui pateikė Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo pataisas (projektas Nr. XIIIP-4678), kuriomis siekiama sudaryti sąlygas užkirsti kelią staigiam COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) plitimui.

Teikiamomis pataisomis siūloma nustatyti ilgesnį izoliavimo ar hospitalizavimo vengiančių asmenų būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo be teismo sprendimo terminą visoje Lietuvos teritorijoje dėl ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbus karantiną. Tokiais atvejais būtinasis hospitalizavimas ir (ar) būtinasis izoliavimas būtų taikomas be teismo sprendimo, kol asmuo taptų nebepavojingas kitiems asmenims, bet ne ilgiau kaip vieną mėnesį.

„Yra labai paprastas paaiškinimas, kodėl vis tiktai toks terminas. Tai yra susiję su tuo, kad mes negalime kiekvieno užkrato nuspėti ir prognozuoti. Anksčiau, matyt, remiantis tuometine egzistavusia praktika arba žinojimu, tos septynios dienos buvo pakankamos. Dabar kalbame apie vieno mėnesio būtinybę“, – sakė sveikatos apsaugos ministras.

Ministras pabrėžė, kad vienas mėnuo būtų taikomas tik Vyriausybei priėmus sprendimą, kad kitų taikomų užkrečiamų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių neužtenka siekiant užkirsti kelią kilti šios užkrečiamos ligos protrūkiui arba epidemijai, arba jau yra kilę šios užkrečiamos ligos protrūkis ir (arba) epidemija.

Numatoma nustatyti, kad sprendimus dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo karantino metu priimtų gydytojas, o į teismą dėl jo pratęsimo kreiptųsi asmens sveikatos priežiūros įstaiga. Sprendimai dėl būtinojo hospitalizavimo ir (ar) būtinojo izoliavimo turėtų būti pagrįsti.

Siūloma, kad policija būtinai izoliuojant ar būtinai hospitalizuojant asmenį būtų pasitelkiama tik prireikus.

Taip pat siūloma patikslinti, koks asmuo laikomas nebepavojingu kitiems asmenims – nurodyti, kad tai asmuo, nuo kurio nebegali užsikrėsti kiti asmenys.

Įstatyme numatoma aiškiai įtvirtinti teisę Vyriausybei karantino metu riboti žmonių susibūrimus bei judėjimą siekiant išvengti pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų plitimo.

Projektu siūloma nustatyti, kad visoje Lietuvos teritorijoje ar keliose savivaldybėse dėl pavojingų ir ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų paskelbto karantino metu Vyriausybė gali nustatyti šias teritorijų karantino režimo priemones, susijusias su asmens judėjimo laisvės ribojimu: riboti arba laikinai uždrausti renginius ir kitokius žmonių susibūrimus institucijose, įmonėse, įstaigose, organizacijose ir viešose vietose; riboti arba laikinai uždrausti gyventojų keliones ir transporto priemonių judėjimą Lietuvos teritorijoje, atvykimą į Lietuvos teritoriją ir išvykimą už jos ribų; taikyti laikiną gyventojų perkėlimą (evakuaciją) iš karantino teritorijos, išskyrus, kai karantinas paskelbtas visoje Lietuvos teritorijoje.

Projektui po pateikimo pritarė 109, prieš balsavo 3, susilaikė 11 Seimo narių. Teisės akto pataisos bus svarstomos ypatingos skubos tvarka.

Parašykite komentarą