2020 m. liepos 2 d. pranešimas žiniasklaidai
Seimo Kaimo reikalų komiteto (Komiteto) išvažiuojamojo posėdžio, vykusio liepos 1 d., metu komiteto nariai lankėsi VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) teritorijoje, vėliau Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo aptartos Klaipėdos uosto aplinkosaugos aktualijos bei grūdų, mineralinių trąšų krovos ir sandėliavimo aktualijos. Kartu su Komiteto nariais KLASCO įmonės teritorijoje lankėsi ir Aplinkos ministerijos, Klaipėdos miesto savivaldybės, VĮ „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija“, Žemės ūkio rūmų, Klaipėdos aplinkos kokybės kontrolės skyriaus, Klaipėdos miesto inspekcijos, Klaipėdos miesto visuomenės atstovai.
Posėdžio metu AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos“ generalinis direktorius Vytautas Štumbergas pristatė bendrovės aplinkos apsaugos kokybės gerinimo priemones, informavo, kad per 2019 m. įmonėje buvo atlikta daugiau nei šimtas patikrinimų. Pasak įmonės vadovo, aplinkos monitoringo stotelių duomenys rodo, kad KLASCO teritorijoje esančių stotelių rodmenys yra daug mažesni nei kitose Klaipėdos miesto dalyse esančių stotelių. Jis pažymėjo, jog įmonė deda visas pastangas, kad jos veikla atitiktų įstatymuose nustatytus poveikio aplinkai normatyvus, diegia pažangiausias kitų šalių uostuose naudojamas aplinkosaugos priemones. Nuo 2018 m. įmonė į aplinkosaugines priemones ir krovą investavo daugiau kaip milijoną eurų ir planuoja skirti dar tris milijonus. Taip pat ši įmonė yra parengusi planą ir pasirengusi dalį krovos darbų perkelti į krantines, dvigubai nutolusias nuo gyvenamųjų namų, artimiausiu metu planuojama statyti apsauginę sieną, sulaikančią vėjo nešamų kietųjų dalelių sklidimą ore.
Posėdyje buvo išklausyti ir Klaipėdos visuomenės atstovai, kurių nuomonės dėl aplinkosaugos aktualijų Klaipėdos mieste išsiskyrė. Vieni kaltino dėl taršos vieną įmonę, kiti – rėmėsi stacionarių aplinkos oro taršos matavimo stotelių duomenimis ir teigė, kad labiausiai miestą išmetamosiomis dujomis ir kietosiomis dalelėmis teršia automobiliai bei siūlė vykdyti aplinkosaugos monitoringą kompleksiškai – visame Klaipėdos mieste. Visuomenės atstovų nuomonės išsiskyrė ir dėl Seime šiuo metu registruoto Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19(1), 19(2), 47, 55, 126, 127 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 55(1) straipsniu įstatymo Nr. XIII-2795 pakeitimo įstatymo projekto, kuriuo siūloma paankstinti įstatymo įsigaliojimo datą – iš numatytos 2022 m. sausio 1 d. į 2020 m. lapkričio 1 d. Pagal siūlomą projekto nuostatą, vykdant ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai, nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos standartuose įsigaliojimą.
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas pažymėjo, kad Klaipėdoje veikia keli šimtai pramonės įmonių, uosto krovos kompanijos, kurių veikla taip pat daro poveikį aplinkai. Pritarė nuomonei, kad svarbu Klaipėdos miesto ekologinę situaciją spręsti kompleksiškai, įtraukiant visas suinteresuotas šalis: Aplinkos apsaugos agentūrą, Visuomenės sveikatos centrą, miesto savivaldą, mokslininkus, bendruomenes, verslą, siekti nustatyti tikruosius taršos šaltinius, ne vienos įmonės, o vykdyti monitoringą kompleksiškai visame mieste ir gerinti ekologinę situaciją.
Posėdyje buvo išklausyta Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidento Vidmanto Dambrausko informacija apie grūdų, mineralinių trąšų krovos ir sandėliavimo aktualijas. Jis pažymėjo, kad Klaipėdos uoste iš 14 veiklą vykdančių krovos kompanijų grūdų krova užsiima 6 įmonės: UAB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija „BEGA“, AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO), UAB „Malkų įlankos terminalas“, UAB „Vakarų krova“, UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“, UAB „Kamineros grupė“. Šių įmonių Klaipėdos uoste esamo vienkartinio sandėliavimo pajėgumai yra 940 000 tonų, krovos galimybės, t. y. per metus gali pakrauti 7,6 mln. tonų grūdų. Jis taip pat pažymėjo, kad grūdų krova užsiimančios krovos kompanijos pagal savo pajėgumą gali priimti didesnį nei Lietuva gali užauginti grūdų kiekį. Šių įmonių pajėgumai ir sukurtos galimybės realizuojamos tiek lietuviškos žemės ūkio produkcijos – daugiausia Lietuvoje išaugintų grūdų – eksportui, tiek įvairių žemės ūkio produktų importui, tranzitui ar paskirstymui.
Išvažiuojamojo posėdžio metu Komitetas taip pat lankėsi Klaipėdos rajone esančiame Pranciškaus Razučio ekologiniame pienininkystės ūkyje, kur buvo aptartos žemės ūkio aktualijos ir ekologinės gamybos klausimai. Šio klausimo svarstyme dalyvavo ūkininkai, Žemės ūkio ministerijos, Žemės ūkio rūmų atstovai, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas. Posėdyje buvo aptartos ekologinių gamybos ūkių veiklos problemos – tai pasėlių deklaravimo, mėšlo ir srutų tvarkymo ūkiuose klausimai. Buvo nuspręsta Komiteto sprendimą šiuo klausimu priimti Komiteto posėdyje 2020 m. liepos 22 d.